Dažniausiai pasitaikančios putpelių ligos

Būriais auginami paukščiai turi būti sveiki, norint užtikrinti bendrą pulko sveikatingumą. Sergantys paukščiai turi būti gydomi ar pašalinami, nes tai mažina bendrą pulko sveikatingumą, skatina ligų plitimą, mažina produktyvumą, didina lesalų sunaudojimą.

Infekcinės ligos

Niukaslio liga


Niukaslio liga būdinga įvairaus amžiaus paukščiams. Niukaslio ligos sukėlėjas yra Avulavirus genties, Paramyxoviridae šeimos, Parainfluenzavirus serotipo 1 (APMV-1) virusas. Liga gali būti perduodama nedideliais atstumais per orą ar perduodama per užterštus batus, darbuotojus, pašarų tiekėjus, lankytojus, nešvarią įrangą, pašarų maišus, dėžes ar laukinius paukščius. Jei virusas bus perduotas kiaušiniui, infekuoti embrionai mirs prieš išsiritimą. Tarp suaugusių paukščių virusas perduodamas per kūno skysčius, išskyras, išmatas, kvėpuojant. Yra trys pagrindinės viruso formos: mažai patogeniška (lentogeninė), vidutiniškai patogeniška (mezogeninė), labai patogeniška (velogeninė). Klinikiniai požymiai pasireiškia po 6 – 8 dienų. Niukaslio liga pasireiškia tokiais klinikiniais požymiais – vandeningos išskyros iš nosies, galvos patinimas, drebėjimas, susuktas kaklas, sumažėjęs apetitas ir vandens vartojimas, mažesnis dėslumas, depresija, blausumas, žalsvos spalvos viduriavimas, sparnų ir kojų paralyžius, anoreksija, suprastėjusi kiaušinių kokybė, purvinos, netvarkingos plunksnos. Mirtingumas svyruoja nuo 10 iki 80 procentų, priklausomai nuo ligos patogeniškumo . Skrodžiant galima matyti smulkius pažeidimus trachėjoje ir kepenyse, pakraujavimus ant šlaunies raumenų, pakraujavimus virškinamajame trakte. Taip pat būdingi požymiai: padidėjusios kepenys su šviesiomis nekrozinėmis sritimis, blužnies pažeidimai, inkstų pažeidimai (pilkšva spalva, parenchimoje matomi uratai) ir padidėjimas, nekroziniai – hemoraginiai pažeidimai trachėjoje, kasos, plaučių, inkstų, kepenų obstrukcija, limfocitų infiltracija blužnyje. Niukaslio liga yra viena sunkiausių virusinių ligų, paveikianti paukščius bei sukelianti didelius ekonominius nuostolius paukščių pramonei.

Gydymas: nėra sukurtas. 

Kolibakteriozė

Kolibakteriozė dažniausiai stebima tarp vyresnio amžiaus putpelių, ligą sukelia bakterija E.coli, priklausanti Enterobacteriaceae šeimai, kuri yra gram-. Ligą provokuojantys veiksniai – nukrypimai nuo reikiamo temperatūros rėžimo, nepakankama ventiliacija patalpoje, patalpa perpildyta putpelėmis. Simptomai: melsvas snapas, išangės obstrukcija (žarnų nepraeinamumas), pakilusi temperatūra (43-44 °C), apetito praradimas, epilepsija, svorio sumažėjimas, kvėpavimo sutrikimai – kosulys, čiaudulys, taip pat viduriavimas, suprastėjusi plunksnų išvaizda, nulinkusi galva, dehidratacija. Skrodimo metu matomas uždegiminiai procesai žarnose, kepenų kapsulėje, neskaidrūs oro maišai, kurie yra sustorėję, su eksudatu, šviesiai geltonos spalvos, sustorėjęs perikardas, padidėjusi blužnis, kepenys, plaučių edema, hemoragijos plaučiuose, inkstuose, kepenyse, širdyje, blužnyje, žarnose.

Gydymas: Gydymui skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai, taip pat pieno produktai, kuriuose yra daug acidofilinių bakterijų. Skiepijimas apsaugo nuo masinės infekcijos. Paukščiai, kurie mirė nuo kolibakteriozės, taip pat jų kiaušiniai neturėtų būti naudojami maistui.

Norint visiškai sunaikinti infekciją, būtina atlikti pilną ne tik patalpų, bet ir įrangos bei visų narvų, bei patalpų dezinfekciją.

Infekcinis bursitas (Gamboro liga)

Infekcinis bursos uždegimas – ligos sukėlėjas Birnavirus. Labiausiai paveikia 3 savaičių amžiaus paukščius, jų imunitetas nusilpsta ir jie tampa imlūs kitoms ligoms. Klinikinių požymių nematyti paukščiuose, vyresniuose nei 10 savaičių. 3 – 6 savaičių paukščiai yra imliausi šiai ligai. Liga perduodama fekaliniu oraliniu būdu. Inkubacinis periodas 2 – 3 d. Klinikiniai simptomai gali pasirodyti po 24 valandų ar po 2 savaičių. Liga trunka 5 – 7 d. Klinikiniai požymiai – anoreksija, vandeningas, baltos spalvos viduriavimas, purvinos plunksnos, depresija, drebulys, mirtis. Skrodimo metu matomi pakraujavimai šlaunies ir kojų raumenyse, padidėjęs gleivių kiekis žarnose, inkstų padidėjimas, dehidratacija ir pakraujavimai krūtinės ir kojų raumenyse, blužnies padidėjimas ir mazgeliai joje, gūžio ir liaukinio skrandžio gleivinės pakraujavimai.

Gydymas: Atsiradus ligai, sergantys ir silpni paukščiai, atsilikę nuo augimo, skerdžiami (nevalgomi). Likusiems paukščiams mitybos racionas papildomas vitaminais, vandeniu su elektrolitais, kad būtų išvengta dehidratacijos, patariama naudoti antibiotikus, siekiant užkirsti kelią antriniam organizmo užkrėtimui bakterijomis.

Salmoneliozė

Salmoneliozė yra zoonozė, endeminė, dideliu susergamumu pasižyminti liga, kurią sunku kontroliuoti. Liga mažina produktyvumą ir didina paukščių mirtingumą. Šia liga žmogus gali užsikrėsti, jei vartoja produktus, kurie yra užkrėsti šios ligos sukėlėju. Salmonelė yra fakultatyvinis anaerobas, gram-, priklauso Enterobacteriaceae šeimai. Labiausiai paplitusios rūšys yra S. gallinarum, S. pullorum, S. enteritidis, S. typhimurium. Klinikiniai simptomai: viduriavimas, depresija, purvinos plunksnos, įdubę akys, sumažėjęs apetitas. Skrodimo metu matomos žarnų kraujagyslės patvinusios krauju, išpūstos žarnos, krauju perpildytos kepeny. Gali pasireikšti blužnies nekrozė. Taip pat vieni iš klinikinių simptomų gali būti tokie, kaip sunkus kvėpavimas, galva nuleista žemyn, užmerktos akys. Putpelių kiaušiniai ar mėsa yra S. enteritidis rezervuaras. Paukščiai gali būti asimptominiai Salmonelės infekcijai, o tai apsunkina užsikrėtusių paukščių izoliaciją. Pasveikęs paukštis susikuria imunitetą salmoneliozės sukėlėjui. Negalima valgyti užsikrėtusių paukščių mėsos ir kiaušinių, nes liga pavojinga ir žmogui.

Gydymas: Gydoma vaistais pvz. “Enrofloxan 10%” – 10 mg enrofloksacino/kg kūno svorio per parą 5–10 dienų iš eilės.
Efektyvi priemonė nuo salmoneliozės – paukščių vakcinacija.

Paukščių gripas

Paukščių gripas pasireiškia beveik visoms paukščių rūšims. Paukščių gripas priklauso Orthomyxoviridae šeimai, Influenzavirus A genčiai. Paukščių gripo virusas (H5N1) labai patogeniškas, atsiradęs Kinijoje 1996 m. ir paplitęs 62 šalyse per pastaruosius 15 metų. Paukščių gripo virusas yra suskirstytas į įvairias grupes, o šios grupės suskirstytos į 144 skirtingus potipius (kurių suskirstymas pagrįstas skirtingais 16 hemagliutinino ir 9 neuraminidazės potipių deriniais). Lengva forma pasireiškia svorio mažėjimu, depresija, apetito praradimu, kvėpavimo nepakankamumu, viduriavimu, sumažėjusiu kiaušinių dėjimu, silpno lukšto kiaušiniais, mažu mirtingumu. Labai patogeniška forma sukelia sinusitą, dehidrataciją su kvėpavimo nepakankamumu, kiaušinių dėjimo sumažėjimą, intensyvų akių ašarojimą. Ant kojų vystosi raudonos/baltos dėmės. Mirtingumas gali svyruoti nuo kelių iki 100 procentų. Paukščių gripo virusas gali išlikti gyvybingas ilgą laiką vidutinės temperatūros sąlygomis ir gali gyventi neribotą laiką sušaldytoje medžiagoje. Dėl šios priežasties liga gali būti platinama per netinkamą užkrėstų skerdienų ir mėšlo utilizavimą. Paukščių gripas gali plisti per užterštus batus, drabužius, dėžes, įrangą. Vabzdžiai ir graužikai gali mechaniškai pernešti virusą, mažą atsparumą turintiems paukščiams. Paukščiai gali užsikrėsti vienas nuo kito, taip pat fekaliniu – oraliniu būdu, per vandenį. Skrodimo metu galima pastebėti blužnies padidėjimą, kasos nekrozę, pakraujavimus žarnyne.

Gydymas: Viruso plitimą galima sustabdyti sunaikinant sergančius ir užsikrėtusius paukščius, infekuotą paukštieną ir jos produktus, valant ir dezinfekuojant paukščių gripu užterštas patalpas. Sveikiems paukščiams, kurie turėjo sąlytį su užkrėstais, kartu su maistu skiriama 40 mg tetraciklino 1 kg svorio savaitę.

Opinis enteritas

Tai pati dažniausia liga pasitaikanti putpelėms. Patogenas sukeliantis šią ligą yra gram+ bakterija Clostridium colinum. Perduodama per išmatas, burną, taip pat per užkrėstą pašarą, vandenį, būstą ir vabzdžius. Paukščiai sergantys šia liga greitai netenka kūno svorio, yra dehidratavę, išsekę, pasireiškia dusulys ir labai smarkus viduriavimas, anoreksija, depresija, sumažėjęs apetitas, nenoras judėti. Paukščiai gali būti galvas nuleidę žemyn, susikūprinę. Krūtinė tampa plona, sudžiūvusi, dehidratuota – skustuvo briaunos pavidalo. Dažniausiai pasireiškia 4 – 12 savaičių putpelėms. Inkubacinis periodas 1 – 3 d., ligos simptomai trunka apie 3 d. Mirtingumas padidėja 5 – 14 dieną. Skrodimo metu pažeidimai randami storojoje žarnoje, didelės opos matomos per neatvertą žarnyno sienelę, kepenys su šviesiai geltonomis dėmėmis. Taip pat pastebėta kepenų židininė nekrozė, pakraujavimai žarnose.

Gydymas: Pvz – milteliai COLIVET, Sugirdyti su geriamu vandeniu ar skystu pašaru. Dozė yra 5-8 g 10 litrų geriamo vandens 3 dienas iš eilės.

Avitaminozės

Dažniausia avitaminozių priežastis yra nepakankamas vitaminų kiekis lesaluose. Kaip ir visiems paukščiams šios problemos pasireiškia ir putpelėms.

A avitaminozė – pasireiškia paukščių apatija, pasišiaušusiomis plunksnomis, jos neblizga, pradeda lūžinėti, odos sausumas, konjunktyvitas, apakimas. Patologinio anatominio tyrimo metu matomi uždegimo požymiai stemplėje, kiaušintakyje, kloakoje, taip pat padidėję inkstai, minkštos konsistencijos kepenys.

D avitaminozė – dažniausiai pasireiškia rachitu ar osteoporoze, taip pat sumažėja lesalų suvartojimas, sustorėja sąnariai, dėslumo sumažėjimas, kiaušinių deformacijos.

E avitaminozė – sutrinka kiaušinių apvaisinimas, paukščiai būna apatiški, pasireiškia koordinacijos sutrikimai, nerviniai reiškiniai.

B1 avitaminozė – sumažėja apetitas, koordinacijos sutrikimai, paralyžius, išliesėjimas.

Parazitinės ligos

Parazitų invazijos putpelėms pasireiškia labai retai. Dažniausiai pakitimai matomi žarnose. Kai kurios kirmėlės kaip, Subulura brumpti (dažniausiai diagnozuojamas Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje ir Azijoje, priklauso Subuluridae šeimai. Vienas iš pagrindinių bruožų yra tas, kad šios kirmėlės neturi lūpų ar jos yra blogai matomos, tarpiniai šeimininkai yra įvairūs vabalai ir tarakonai), gali nesukelti jokių uždegiminių procesų ar invazijos požymių. Klinikiniai požymiai – sumažėjęs apetitas, svoris, produkcija sumažėja apie 10 proc., išmatos su krauju, pasišiaušusios plunksnos, apatiškumas. Ektoparazitai (uodai, blusos, blakės, utėlės, plunksnagraužiai) gyvena ant odos, plunksnų. Jie maitinasi epidermiu ir krauju tai sukelia dirglumą, plunksnų kritimą, odos paraudimą, silpnumą, sumažėjusį apetitą, svorį ir dėslumą. Taip pat gali būti matomi ir dermatito požymiai.

Gydymas: Pvz – DEHELMAN geriamieji milteliai, paukščiams reikia skirti 20 g miltelių 100 kg kūno svorio arba 23 mg levamizolo 1 kg kūno svorio, vaistą reikia sugirdyti sumaišytą su geriamu vandeniu. Negalima naudoti dedantiems paukščiams, kurių kiaušiniai skirti žmonių maistui.

Kepenų, inkstų, reprodukcijos organų patologijos

Kepenų patologijos. Kepenų uždegimas gali pasireikšti be klinikinių požymių. Ligos pasireiškimui gali daryti įtaką drėgnas ir šiltas oras, toksinai, infekcijos.

Kepenų lipidozė tai kepenų suriebėjimas, jis gali pasireikšti be klinikinių požymių ar gali būti pastebimas išsekimas ar vidutinio stiprumo viduriavimas. Lipidozę gali įtakoti netinkamų lesalų paskyrimas, toksinai. Skrodimo metu matomos padidėjusios su hemoraginiais židiniais kepenys, taip pat kepenys gali būti netaisyklingos formos ar gelsvai rudos ar geltonos spalvos.

Kepenų hiperemija. Kepenų hiperemijos atsiradimą gali įtakoti lėtiniai širdies sutrikimai. Skrodimo metu matoma, kad kepenys padidėjusios, pabrinkusios ar standžios, taip pat tamsiai raudonos spalvos su melsvu atspalviu.

Inkstų patologijos

Inkstų kalcinozė tai neįprastas kalcio druskų kaupimasis. Tai gali įvykti dėl apsinuodijimo, didelės kalcio koncentracijos, esant vitamino D pertekliui, inkstų pažeidimams. Skrodimo metu gali būti matomas kietas, baltas židinys, perpjovus inkstą gali matytis balkšvos juostelės.

Inkstų hiperemija. Dažniausiai pasireiškia apsinuodijus ar susirgus infekcinėmis ligomis. Skrodimo metu inkstų paviršiuje, žieviniame ir šerdiniame sluoksnyje pavieniai ar grupėmis apie 1 – 2 mm dydžio, raudonos spalvos taškeliai.

Reprodukcijos patologijos

Kiaušintakių apalazija – kiaušintakių nebuvimas, neišsivystymas. Tai pasireiškia ankstyvuoju kiaušintakių formavimosi periodu dėl vystymosi sutrikimų.

Kiaušintakių hipoplazija. Tai nevisiškas kiaušintakio išsivystymas.

Nefunkcionuojančios kiaušidės. Tai kiaušidžių neišsivystymas. Skrodimo metu matomos tik kiaušidžių užuomazgos. Kiaušidžių nefunkcionavimas gali atsirasti dėl netinkamo šviesos laiko ir intensyvumo nustatymo putpelių augimo metu. Tai sukelia hipotalamo-hipofizinės-gonadinės ašies veiklos sumažėjimą, o jis daro įtaką FSH ir LH hormonų gamybai, kurie dalyvauja kiaušidžių vystymosi etapuose.

Kiaušidžių uždegimas. Kiaušidžių uždegimą sukelia bakterijos, Mycoplasma spp., Chlamydophila spp., virusai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *