Putpelių auginimas

Norint putpeles veisti namuose, pirmiausia reikia žinoti, kad prijaukintos putpelių patelės dažniausiai būna praradusios inkubacinį instinktą, tad jaunikliams išperinti naudojamas dirbtinis kiaušinių inkubavimas, todėl jums reikės inkubatoriaus.


Inkubacija

Standartiškai putpelių kiaušinių inkubacinis periodas yra 17 dienų (37,6-37,8 ºС temperatūroje, santykinėje oro drėgmėje 45-50%). Putpelių perėjimas yra aktyvus ir baigiasi po 4-6 valandų, nors atskiros tos pačios partijos putpeliukai gali išsiperėti praėjus 1-2 dienoms po pagrindinio išsiritimo.

Santykinė oro drėgmė, saugant kiaušinius paukščių perinimui, turi būti apie 65 – 75 proc., kad būtų užkirstas kelias pelėsio vystymuisi. Inkubaciniu laikotarpiu aukšta oro drėgmė lemia mažesnį išsiritimo procentą ir daro įtaką padidėjusiam embrionų mirtingumui. Rekomenduojama naudoti žemesnę santykinę oro drėgmę nei didesnę. Netinkamai parinkta oro drėgmė gali turėti įtakos kvėpavimo takų ligų atsiradimui. Mažas santykinis oro drėgnumas lemia susilpnėjusį plunksnų augimą.

Augintuvė

Ką tik išsiritusios putpelės yra pūkuotos su dviem šviesiomis juostelėmis išilgai nugaros. 

Jos labai judrios, nors jų masė šiuo metu tik 6-8 g. Sveikos putpelės auginamos fanerinėse metalinėse augintuvėse. Augintuvių dydis priklauso nuo putpelių skaičiaus. Bet jei ketinate rimtai užsiimti putpelių auginimu, nuolat auginate savo jauniklius, tuomet geriau pasidaryti universalią šildomą augintuvę. Jos turi būti švarios, dugnas padengtas švariu popieriumi ar palute, kurį reikia pakeisti, kai jis susitepa. Putpeliukai iš inkubatoriaus iškart dedami į augintuvę, kurios apačioje yra tinklelis su 5×10 mm akutėmis. 
Temperatūros kontrolė yra labai svarbi. Putpelės labai jautriai reaguoja į temperatūros kritimą, o menkiausias atšalimas padidina jauniklių mirtingumą.


Mityba

Putpelės gali maitintis pačios nuo pirmųjų valandų po išsiritimo. Dėl labai greito augimo ir vystymosi jiems reikia pašarų, kuriuose yra daug baltymų, vitaminų ir mineralų. Pirmosiomis gyvenimo dienomis jas galima šerti smulkiai pjaustytais virtais kiaušiniais, džiūvėsėliais pabarstyta varške, smulkintomis žolelėmis, taip pat naminių paukščių kombinuotaisiais pašarais jaunikliams nuo 1 iki 10 dienų. Putpelės auga labai greitai. Per du mėnesius jos padidina savo masę daugiau nei 20 kartų ir praktiškai pasiekia suaugusio paukščio dydį.

Svarbiausia maistinė medžiaga yra vanduo. Putpelėms vanduo reikalingas pastovios kūno temperatūros palaikymui, šalutinių produktų šalinimui iš organizmo, virškinimui. Vandens trūkumas gali sukelti svorio kritimą, dehidrataciją, mirtį. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, vandens suvartojimas gali būti keturis kartus didesnis nei lesalų suvartojimas. Ypatingai svarbi yra vandens kokybė.

Lesalai turi būti susmulkinti į mažas daleles. 6 mėnesių putpelės suvartoja 30 – 35 gramus lesalo. Pirmas 6 savaites rekomenduojama pritaikyti tokį mitybos racioną, kuriame baltymai sudarytų 25 proc., apie 12,6 MJ metabolizmo energijos kilogramui, 1 proc. kalcio. Paukščiai, kurie beveik pasiekia brandą, turi gauti daugiau kalcio ir fosforo. Perintys paukščiai turi gauti apie 24 proc. baltymų, 11,7 MJ metabolizmo energijos kilogramui, 2,5 – 3 proc. kalcio. Aliejų ir riebalų naudojimas paukščių mityboje yra naudinga priemonė didinti kalorijų kiekį racione, pagerinti skonį ir palengvinti ne lipidinių ingredientų virškinimą ir absorbciją. Svarbu palaikyti vitaminų ir mineralų balansą, nes, esant jų trūkumui, gali pasireikšti tokios ligos kaip: “kojų netvirtumas”, sumažėjęs augimas, produktyvumas, taip pat gali padidėti imlumas infekcinėms ligoms dėl imuniteto susilpnėjimo. Paukščiai turi gauti tinkamą kiekį kalcio, kad užtikrinti lukšto kietumą, be to, taip sumažinama osteoporozės išsivystymo rizika. Kalcio šaltiniai – kalkakmenis, austrių kiautai, kriauklių kiautai ir t.t. Selenas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas. Paukščiai seleną gauna daugiausia su papildais. Lesaluose amino rūgštis su selenu galima rasti daržovių sudedamosiose dalyse, pavyzdžiui, sojų pupelėse. Baltymai svarbūs raumeninio audinio vystymuisi, plunksnų, kiaušinių, kraujo, hormonų gamybai ir imuninio atsako formavimui. Jie susideda iš aminorūgščių. Aminorūgštyse yra azoto, vandenilio, anglies ir deguonies, kai kurie turi sieros. Putpelės sunaudoja 20 skirtingų amino rūgščių, kad palaikytų fiziologines funkcijas, tačiau organizmas gali gaminti tik 10 iš jų. 10 kitų amino rūgščių turi būti gaunamos su pašarais, kad būtų galima palaikyti tinkamą augimą ir vystymąsi. Baltymų šaltiniai – sojos, rapsų, kukurūzų glitimo, mėsos ir kaulų miltai. 11 Angliavandeniams priskiriami cukrus, krakmolas, celiuliozė. Jie suteikia paukščiui energijos. Tačiau kai kuriuose grūdinių kultūrų veislėse yra neigiamų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, taninai, kurie sumažina baltymų panaudojimą. Riebalai išskiria didesnę energijos koncentraciją negu angliavandeniai ir yra reikalingi lipiduose tirpių vitaminų absorbcijai. Riebalai gali oksiduotis ir taip mažinti vitaminų aktyvumą. Reikia palaikyti tam tikrą balansą tarp riebalų ir antioksidantų, siekiant sumažinti vykstančius oksidacinius procesus. Organizme neorganiniai elementai yra mineralai. Paukščių kūnas susideda iš apytikriai 3 – 5 procentų pelenų sausu pagrindu. Kalcis ir fosforas sudaro apie 75 proc. viso mineralinio pelenų kiekio. Mineralų trūkumo simptomai putpelėse yra sumažėjęs dėslumas, kiaušiniai plonais lukštais, sumažėjęs augimas, blogas plunksnų vystymąsis ir anemija. Svarbiausi mineralai reikalingi augimui ir produkcijai yra klasifikuojami kaip makro ir mikro, atsižvelgiant į mityboje reikalaujamą kiekį. Makroelementai yra kalcis, fosforas, natris, chloridas, kalis ir magnis, kurių reikia dideliais kiekiais. Mikroelementai – tai manganas, cinkas, geležis, varis, jodas, molibdenas ir selenas. Vitaminai yra organiniai junginiai, kurių augimui ir reprodukcijai palaikyti reikia mažų koncentracijų. Vitaminai yra klasifikuojami į: riebaluose tirpūs arba vandenyje tirpūs. Riebaluose tirpūs vitaminai yra A, D, E ir K. Vandenyje tirpūs vitaminai yra B grupės vitaminai, cholinas ir vitaminas C. Vitaminų trūkumo simptomai yra susilpnėję kaulai, sumažėjusi kiaušinių produkcija ir išperėjimo galimybės, suriebėjusios kepenys ir inkstų degeneracija. Putpelių svoris padidėja 2 kartus kas 4 dienas pirmąsias 2 savaites. Per šį laikotarpį putpelėms reikia pakankamai maisto medžiagų plunksnų, kaulų vystymuisi ir audinių augimui. Jei lesaluose bus nepakankamas kiekis baltymų, tai gali daryti įtaką prastam plunksnų vystymusi. Aukšta temperatūra gali sumažinti lesalų suvartojimą iki 20 proc., o tai gali lemti padidėjusį jautrumą ligoms ir prastą augimą, jei lesaluose nėra pakankamo kiekio maistinių medžiagų. Baltymų trūkumas dažniausiai pasireiškia vasarą dėl aukštos temperatūros, nes sumažėja lesalų suvartojimas. Taip pat vienas iš šėrimo variantų yra premiksų naudojimas, tik turi būti atkreipiamas dėmesys, kad būtų pakankamai mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurie užtikrintų optimalų augimą ir vystymąsi.

Apšvietimas

Šviesa – tai išorinis faktorius, kuris yra labai svarbus veiksnys, darantis įtaką paukščių fiziologiniams procesams. Lyginant visus išorinius faktorius, šviesa yra stipriausias stimuliatorius, kuris yra svarbus reprodukciniam aktyvumui. Skirtingi LED lempų tipai gali turėti įtakos augimui ir reprodukcijai. Balta LED lempa skatina spartesnę lytinę brandą labiau nei paprastos lempos, bet balta LED lempa neturi įtakos reprodukcijos organų anatomijai ar fiziologijos pokyčiams per kiaušinių dėjimo piką. Dirbtinis apšvietimas paprastai taikomas norint gauti didelius produktyvumo rodiklius. Apšvietimas gali būti naudojamas siekiant palengvinti ar pagreitinti lytinio subrendimo laiką ir skatinti kiaušinių dėjimą, nes ilgas šviesos periodas skatina lytinę brandą ir kiaušinių gamybą. Norint gauti didesnį kiaušinių kiekį ir geresnę jų kokybę galima naudoti fluorescencines lempas ar LED lempas. Šviesos periodas turi būti 15 val. per dieną su dirbtinės šviesos pertraukomis po 1 valandą likus 2 val. iki aušros, esant 5 lux ryškumui. Šviesos periodo poveikis ilgiau nei 11,5 val. per dieną, daugeliui paukščių rūšių sukelia greitą hipotalamo-hipofizinės-gonadinės ašies indukciją, kuri sukelią sėklidžių ir kiaušidžių folikulų spartų vystymąsi ir augimą. Kiaušinius dedančioms putpelėms šviesa reikalinga 16 val. per dieną. Produktyvumui padidinti putpelės turi gauti 14 valandų šviesos ir 10 valandų tamsos kiekvieną dieną, esant 22 ºC temperatūrai.

Narvai

Laikant putpeles, norint gauti kiaušinių, dažniausiai naudojami iki 20 cm aukščio narvai, grindų plotas priklauso nuo į narvelį patalpintų putpelių skaičiaus ir parenkamas 180-200 cm2 vienam suaugusiam paukščiui. Norint racionaliai išnaudoti erdvę, dažniausiai keli tokie narvai yra uždėti vienas ant kito. Taip pat narvuose rekomenduojama pasidaryti kiaušinių rinktuvą. Jo privalumai akivaizdūs: kiaušinius surinkti paprasčiau, o pats kiaušinis daug mažiau nešvarus.

Grindims geriausiai tinka 10×10 mm tinklelis.  Norint sutaupyti vietos, narvai turėtų būti išdėstyti 3-4 aukštais. Patartina pirmąjį aukštą pastatyti bent 80-100 cm aukštyje nuo grindų. Neturėtumėte daryti daugiau nei 3 ar 4 aukštų.

Podugniui išmatoms surinkti geriausia naudoti cinkuotą 0,5mm storio skardą.

Priekinis lesyklos kraštas daromas aukštas, kad išbyrėtų kuo mažiau lesalo. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad paukščiai turėtų vienodą prieigą prie lesyklos. Pavyzdžiui, narvas dešimčiai putpelių turi turėti dešimt angų priėjimui prie lesyklos.


Temperatūra ir ventiliacija

Temperatūrų pokyčiai yra labai svarbūs putpelių reprodukcijai ar elgesio pokyčiams. Greita oro ventiliacija gali sustiprinti ar sumažinti šiuos pokyčius. Ventiliacijos pagalba gali būti sukuriama tinkama temperatūra. Temperatūrų pokyčiai gali būti priskiriami streso faktoriams, todėl būtina palaikyti tinkamą ventiliaciją ir temperatūrą, norint gauti geriausius produkcijos rezultatus. Nepritaikius tinkamos temperatūros, paukščiai gali pradėti mažiau lesti, kniubti, skėsti į šonus sparnus, taip bandydami atsivėsinti.

Putpelės pasižymi gera produkcija, kai temperatūra yra ne mažesnė nei 5 ºC ir ne didesnė nei 30 ºC. Optimaliausia temperatūra suaugusioms putpelėms yra nuo 20 ºC iki 25 ºC. Greita (3 m/s) ventiliacija gali padidinti, o lėta (0,5 m/s) ventiliacija gali sumažinti putpelių produktyvumą. Gera ventiliacijos sistema užtikrina padidėjusį produktyvumą, lukšto kokybę, vaisingumą vasarą ir ankstyvąjį rudenį. Ventiliacija paukštidėje taip pat sumažina patalpoje esančių dulkių kiekį, amoniako, anglies dioksido, drėgmės koncentraciją ir galimus ligų patogenus.

Drėgmė patalpose

Patalpoje, kurioje laikomos suaugusios putpelės, oro drėgnumas yra ne mažesnis kaip 55%. Kai oro drėgnumas yra mažesnis nei 55%, putpelės suvartoja daug vandens ir valgo mažiau pašaro. Jei ilgą laiką palaikoma žema drėgmė, paukščių kiaušinių gamyba mažėja, plunksnos tampa trapios, kietos, o putpelės įgauna netvarkingą išvaizdą. Tokiais atvejais grindys laistomos vandeniu ir ant jų dedami padėklai su vandeniu išgaruoti. Sumažėjusi drėgmė atsiranda vasarą arba stipriai šildant kambarį. Didelė oro drėgmė, viršijanti 75%, taip pat kenkia. Optimali drėgmė bet kokio amžiaus putpelėms laikyti yra 60–70%. Temperatūros režimas Temperatūros režimas kambaryje palaikomas 20-22 ° C, leistini +18 … 25 ° C svyravimai. Esant žemesnei nei +18 ° C temperatūrai, patelė nustoja dėti. Putpelės negali pakęsti temperatūros pokyčių, skersvėjų ir šalčio, lipa į vidurį, kaupiasi viena ant kitos ir galiausiai žūva. Nors kai kurie putpelių augintojai aprašo atvejus, kai putpeliai žiemą laikomi nešildomoje patalpoje, kai temperatūra narvo zonoje yra +5 … 12 ° C ribose, o tuo pačiu metu putpeliai ir toliau skuba. Tačiau eksperimentuoti nerekomenduojame, laikykitės visuotinai priimtų putpelių laikymo sąlygų.

Kraikas

Paukščius galima auginti narvuose su kraiku arba be kraiko. Auginant su kraiku, pastarojo aukštis yra 5 – 10 cm suaugusioms putpelėms ir jis keičiamas kas 2 savaites. Gilaus kraiko sistema yra geresnė sveikatingumo atžvilgiu už narvuose ant grotelių auginamas putpeles. Pastebėta, jog putpelių produktyvumas yra didesnis, kai kraiko spalva sutampa su kiaušinio lukšto spalva. Kraikas naudojamas išmatoms surinkti ir sugerti drėgmę. Pagrindiniai pakratai yra pjuvenos, smėlis, medžių drožlės, durpės. Nepasirinkus tinkamo kraiko, gali padidėti amoniako kiekis putpelių auginimo patalpose ir tai gali būti naujų ligų atsiradimo priežastis, kaip pavyzdys, pažeidimai ant kojų. Auginant paukščius ant grotelių, užtikrinama geresnė oro cirkuliacija, o tai sumažina galimybę užsikrėsti tokiomis ligomis, kurios yra perduodamos per paukščių išmatas, pavyzdžiui, kokcidioze.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *