Viskas apie pašarinius runkelius

Pašarinių runkelių šakniavaisį sudaro trys dalys: kerpė, kaklelis ir tikroji šaknis.

Kerpė – tai dirvos paviršiuje esantis sutrumpėjęs stiebas su lapais ir žiedynpumpuriais (iš jų kitais metais išsivystytų žiedynstiebiai, mat runkeliai yra dvimečiai augalai).

Kaklelis – tarpinė šaknies dalis, esanti tarp kerpės ir pagrindinės šaknies (neturi nei lapų, nei šaknų).

Tikroji šaknis – tai pagrindinės šaknies dalis, kuri prasideda tuoj pasibaigus kakleliui. Nuo šakniavaisio antžeminės dalies (kerpės ir kaklelio) išsivystymo ir tikrosios šaknies padėties dirvoje priklauso jų atsparumas sausroms ir sausųjų medžiagų kiekio susikaupimas. Kuo labiau išvystyta šakniavaisio antžeminė dalis, tuo veislė labiau mėgsta drėgmę ir tuo mažiau turi sausųjų medžiagų.

Dirvožemis – Nors pašariniai runkeliai nėra labai jautrūs dirvožemiui, tačiau, norint gauti didesnį derlių, juos rekomenduojama auginti derlinguose, nepiktžolėtuose, neutralios arba silpnai rūgščios reakcijos dirvožemiuose.

Priešsėlis – Geras priešsėlis pašariniams runkeliams – žieminiai javai, bet gali būti auginami ir po vasarinių javų, ankštinių augalų, bulvių.

Dirvos mineralų sąnaudos – Runkeliai, užaugindami didelį šakniavaisių ir lapų derlių, sunaudoja daug maisto medžiagų. 1 t pašarinių runkelių šakniavaisių su atitinkamu lapų kiekiu iš dirvos paima 3,0-3,8 kg azoto, 0,9-1,0 kg fosforo (P2O5), 5,0-6,6 kg kalio (K2O).

Tręšimas: Kad būtų išsaugotas dirvos derlingumas, išnešamas medžiagas būtina grąžinti trąšų pavidalu. Rekomenduojamos trąšų normos: 120-150 kg azoto, 80-120 kg fosforo, 160-180 kg kalio veikliosios medžiagos į hektarą. Jei priešsėlis buvo tręštas organinėmis trąšomis, galima naudoti mažesnes mineralinių trąšų normas.

Trąšas reikia išberti prieš runkelių sėją. Tiktai tręšiant didele azoto norma, geriau tą kiekį atiduoti per du kartus: prieš sėją ir 5-6 lapelių tarpsniu, kadangi didelės azoto normos mažina runkelių daigumą.

Pertręšimas – Pertręšus azoto trąšomis, šakniavaisiuose kaupiasi nitratai ir prastėja jų kaip pašaro kokybė. Šakniavaisiai vėliau subręsta, blogiau laikosi žiemą. Be to, naudoti dideles azoto normas ekonomiškai neapsimoka.

Pašariniams runkeliams būtinas mikroelementas yra boras. Trūkstant boro, runkeliai suserga sausuoju vidurinių lapų puviniu. Nustatyta, kad boro trūkumui pašariniai runkeliai yra jautresni negu cukriniai. Tręšimo boru norma – 1,5-2,0 kg/ha, išberiant prieš sėją arba išpurškiant kartu su herbicidais.

Sėjimas: Pašariniai runkeliai sėjami, kai dirva 5 cm gylyje įšyla iki 6-8 laipsnių. Sėklos norma priklauso nuo dirvos paruošimo. Prasčiau paruoštose dirvose rekomenduojama sėti 30-35 kamuolėlius į vieno metro eilutę. Kai dirva gerai paruošta ir žinoma, kad bus naudojami herbicidai, pakanka sėti 17-20 kamuolėlių vieno metro eilutėje. Vienadaigiai pašariniai runkeliai sėjami rečiau, kadangi jų nereikia retinti. Sėjant tikslios sėjos sėjamosiomis vienadaigių runkelių sėklos norma 111 000 vnt./ha. Optimalus sėklos įterpimo gylis lengvose ir struktūringose dirvose 3-4 cm, jei dirva sunki ir supuolanti – 2-2,5 cm. Sausoje dirvoje rekomenduojama sėklas įterpti 5 cm gyliu.

Pašarinių runkelių sėklos sudygsta ir daigai toliau auga, kai dirvos temperatūra 5 cm gylyje būna 6-8 oC. Tačiau greičiausiai dygsta esant 12-15 oC temperatūrai. Daigai pavasarines šalnas pakenčia iki 4-5 oC. Geriausia temperatūra lapams ir šakniavaisiams augti laikoma 15-20 oC.

Veislės – Pašarinių runkelių veisles reikia rinktis atsižvelgiant į derlingumą, sausųjų medžiagų kiekį, taip pat į tai, kaip bus nuimamas derlius: mechanizuotai ar rankiniu būdu. Nuimant mechanizuotai tinkamesnės tos veislės, kurių šakniavaisiai mažiau iškilę iš dirvos, tada jie tvirčiau laikosi ir pjaunant lapus neišvirsta. Imant derlių rankomis, atvirkščiai: daug lengviau išrauti kuo labiau iš dirvos iškilusius šakniavaisius.

Šiuo metu į nacionalinį augalų veislių sąrašą įrašyta 11 pašarinių runkelių veislių. Seniausia (į sąrašą įtraukta 1952 m.), bet vis dar augintojų mėgstama yra veislė Ekkendorfskaja žoltaja. Šakniavaisiai cilindro formos, palyginti nedideli – apie 1-1,5 kg. Didžioji dalis šakniavaisio, net trys ketvirtadaliai, auga žemės paviršiuje, todėl labai lengvai išraunami.

Kita populiari ir labai derlinga veislė – Brigadier. Atliekant tyrimus Vilniaus augalų veislių tyrimo stotyje 1995 m. buvo gautas 114,7 t/ha derlius. Apie 2/3 šakniavaisio būna virš žemės, todėl geriausiai tinka rankiniam derliaus dorojimui. Šakniavaisio spalva oranžinė. Turi 13 proc. sausųjų medžiagų.

Augintojų dėmesio verta ir veislė Rekord Poly. 1997 m. Kauno augalų veislių tyrimo stotyje buvo gautas 98,0 t/ha derlius. Šakniavaisiai stambūs, raudoni, įsmaugto cilindro formos. 3/4 runkelio auga virš žemės, juos patogu rauti rankomis. Runkelių paviršius lygus, todėl išrovus lengva nuvalyti.

Veislės Ursus Poly runkeliai atsparūs sausroms. Bandymuose 1997 m. buvo gautas 85,9 t/ha derlius. Šakniavaisiai geltoni, cilindro formos, per vidurį lengvai įsmaugti. Didesnė runkelio dalis auga virš žemės, todėl jie lengvai išraunami.

Krakus F1 – vienadaigis pašarinių runkelių hibridas. Šakniavaisiai geltonai oranžiniai, pakankamai stambūs. Šakniavaisių derlius 2001-2002 m. svyravo nuo 50,2 iki 72,0 t/ha.

Kacper F1 – taip pat vienadaigis pašarinių runkelių hibridas. Šakniavaisiai balti, stambūs. Kadangi net iki 70 proc. šakniavaisio glūdi dirvoje, šie runkeliai labai tinka mechanizuotam derliaus nuėmimui.

Zentaur Poly – puscukrinių pašarinių runkelių veislė. Bandymuose didžiausias derlius buvo 91,8 t/ha. Šakniavaisiai stipriai ištempto ovalo formos, balta odele, antžeminėje dalyje – žalsva, išsiskiria didesniu sausųjų medžiagų kiekiu. 2/3 arba 1/2 šakniavaisio dalis yra iškilusi virš žemės, todėl juos lengva rauti, bet taip pat tinkami ir mechanizuotam nuėmimui. Saugyklose išsilaiko iki vėlyvo pavasario.

Puscukriniai runkeliai Magnum sukaupia didelį sausųjų medžiagų kiekį (19,3 proc.), todėl ypač gerai laikosi per žiemą. Žemėje yra apie 75 proc. šakniavaisio, todėl gerai tinka mechanizuotam derliaus nuėmimui. Derlingumas siekia 96 t/ha.

Trys svarbiausi periodai

Pašarinių runkelių vegetaciją galima suskirstyti į tris svarbius periodus.

  1. Pirmasis periodas prasideda nuo sėjos ir baigiasi 5-6 lapelių tarpsniu. Šiuo laikotarpiu pašariniai runkeliai formuoja tik lapus ir šaknų sistemą. Šakniavaisiai beveik nestorėja.

Labai svarbu šiuo metu tinkamai prižiūrėti pasėlius. Svarbiausi darbai – laiku atliktas retinimas ir kova su piktžolėmis, nes jauni runkelių daigai yra labai jautrūs piktžolių stelbimui. Piktžoles naikinti galima rankiniu, mechaniniu arba cheminiu būdu. Efektyviausias yra cheminis naikinimo būdas. Herbicidai naudojami tie patys, kaip ir cukriniams runkeliams. Svarbiausia nesuvėlinti jų naudojimo, kadangi plačialapės piktžolės herbicidams jautriausios yra skilčialapių tarpsniu. Pašariniai runkeliai retinami, suformuojant 70-80 tūkst. augalų hektare.

  1. Antrojo periodo metu augalai smarkiai auga ir sparčiai vystosi jų šakniavaisiai. Kai lapai uždengia tarpueilius, per parą šakniavaisis gali priaugti 20-50 g. Augalai šiuo laikotarpiu naudoja daugiausia drėgmės ir maisto medžiagų. Šiuo laikotarpiu runkelius svarbu apsaugoti nuo lapų ligų, kad nesulėtėtų fotosintezė ir nesumažėtų organinių medžiagų susidarymas. Pašariniams runkeliams kenkia tos pačios grybinės lapų ligos kaip ir cukriniams, t. y. rudmargė, baltuliai, fomozė ir kt.

  2. Trečiasis periodas paskutinis pašarinių runkelių vegetacijos mėnuo, kai šakniavaisio priaugimas vis mažėja, bet sparčiai kaupiamos sausosios medžiagos.

Rudenį pašariniai runkeliai nustoja augti, kai vidutinė paros temperatūra būna 6 oC. Suaugusių pašarinių runkelių lapai pakenčia šalnos iki -6 oC, tačiau nukasti šakniavaisiai apšąla esant -2 oC ir tampa netinkami laikyti žiemai. Pašarinius runkelius nuėmus per anksti, gaunami derliaus nuostoliai, kadangi rudenį jų šaknų masė pastebimai didėja. Tačiau delsti nuimti taip pat nepatariama, nes šaknys gali apšalti ir blogai laikytis sandėliuose. Geriausiai pašarinius runkelius nuimti rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje.

Herbicidai: Piktžolių apskaitos (prieš cukrinių runkelių derliaus nuėmimą) vidutiniais duomenimis, herbicidai sunaikina nuo 67,2 iki 90,5 proc. piktžolių. Cukrinių runkelių pasėliuose naudojami herbicidai nevienodai efektyviai naikina visas piktžolių rūšis. Todėl rekomenduojama naudoti ne pavienius herbicidų preparatus, o jų mišinius, turinčius savo sudėtyje keletą veikliųjų medžiagų, kurios į piktžoles patenka per lapus ir šaknis. Cukrinių runkelių pasėliuose herbicidų mišiniai efektyviausiai naikina jaunas trumpaamžes dviskiltes skilčialapių stadijos piktžoles.

Rumokų bandymų stotyje jau daugiau kaip dešimt metų cukrinių runkelių pasėlyje naudojamas herbicidas betanalas ir jo mišiniai. Daugiausia piktžolių (56,4 vnt.) buvo nupurškus betanalu AM. Goltiksas visiškai sunaikino daržines žliūges, vienametes migles, plačiąsias balandūnes, dirvines čiužutes, dirvines karpažoles, baltažiedžius šakinius, ramunes. Herbicido goltikso efektyvumas padidėjo drėgną pavasarį, kai dirvoje pakako drėgmės. Goltiksas 19,9 proc. padidino betanalo AM ir 5,3 proc. betanalo progreso AM efektyvumą. Padidinta herbicido goltikso norma (1,5-2,5 l/ha) arba nortrono 0,2-0,5 l/ha priedas su betanalu AM 3,2 proc. efektyviau naikino piktžoles.

Rumokų bandymų stotyje buvo tirtas herbicido regio veikimas cukrinių runkelių pasėlyje. Prieš sėją dirva buvo nupurkšta dirviniu herbicidu pyramin turbo (4,0 l ha-1). Pirmoji piktžolių banga pasirodė, kai runkeliai buvo su dviem tikraisiais lapeliais. Cukrinių runkelių pasėlis buvo vidutiniškai piktžolėtas: vyravo baltosios balandos, daržinės žliūgės, kibieji lipikai, raudonžiedės notrelės, vijoklinės rūgtys. Herbicido regio (2,0 l ha-1) ir lipnumą gerinančios medžiagos vegeol (1,0 l ha-1) mišinio efektyvumas buvo palygintas su betanalu progres AM (1,5 l ha-1).

Herbicidai cukrinių runkelių pasėlyje išpurkšti piktžolėms sudygus, kai jos buvo skilčialapių tarpsnyje. Antroji piktžolių banga pasirodė po 8 dienų, tuomet pakartotinai purkšta tokiomis pačiomis herbicidų normomis. Piktžolės cukrinių runkelių pasėlyje suskaičiuotos praėjus mėnesiui po antrojo purškimo. Abu tirti herbicidai 60-65 proc. sumažino vijoklinių rūgčių ir žaliųjų šeryčių. Herbicidas regio 18 proc. efektyviau naikino kibiuosius lipikus ir 23 proc. – raudonžiedes notreles negu betanalas progres AM. Pastarasis sunaikino 75 proc. baltųjų balandų, 67 proc. daržinių žliūgių, 85 proc. dirvinių čiužučių, o herbicidu regio purkštuose laukeliuose šios piktžolės visiškai žuvo (100 proc.). Cukrinių runkelių pasėlyje, kuriame piktžolės buvo naikintos herbicidu regio mišinyje su augalinės alyvos vegeol mišiniu, gautas 27 proc. didesnis šakniavaisių derlius, negu purškiant betanalu progres AM.

Betanalo progres OF efektyvumui tirti buvo pasirinktas piktžolėtas laukas, kuris anksčiau kasmet buvo tręšiamas mėšlu (55 t/ha). Cukrinių runkelių pasėlyje sudygusios piktžolės skilčialapių tarpsnyje buvo nupurkštos betanalu progres OF (3 kartus po 1,0 l ha-1). Žuvo visos smulkiažiedės galinsogos, kurių nepurkštame variante buvo 124 vnt. m-2, sunyko visos dirvinės čiužutės, daržinės žliūgės, kibieji lipikai, trikertės žvaginės ir raudonžiedės notrelės. Betanalas progres OF sunaikino 97,4 proc. baltųjų balandų ir 68,4 proc. bekvapių ramunių. Beveik nesureagavo dirvinės usnys, dirvinės pienės ir dirviniai asiūkliai, kurie pastaruoju metu labai plinta Suvalkijoje. Betanalas progres OF gerai naikino kibiuosius lipikus, rūgtis, burnočius, apdegino rietmenes. Cukrinių runkelių plotus, kur gausu bekvapių ramunių, dirvinių pienių, usnių ir paprastųjų varpučių, reikia papildomai purkšti lontrelu ar agilu.

Rumokų bandymų stotyje 2001-2002 m. buvo atlikti įvairių herbicidų mišinių tinkamumo tyrimai cukriniams runkeliams. Trečiame variante drėgna dirva prieš cukrinių runkelių sėją buvo nupurkšta dirviniu herbicidu pyraminu turbo. Vyravo baltosios balandos, kibieji lipikai, dėmėtieji rūgščiai, dirvinės čiužutės. Piktžolės skilčialapių tarpsniu buvo purkštos įvairių herbicidų mišiniais gegužės 16 ir 25 dienomis bei birželio 7 dieną. Rankomis ravėta gegužės 25 d., birželio 14 d., liepos 4 d. ir rugpjūčio 5 dieną. Piktžolių apskaita atlikta po mėnesio nuo paskutiniojo purškimo. Rankomis ravėta keturis kartus ir sunaikinta 98,0 proc. piktžolių.

Cukrinių runkelių pasėlius nupurškus 3 kartus herbicidų mišiniu: betanalas progres OF (1,0 l) + goltiksas (1,0 l) + vegeol (0,5 l) buvo sunaikinta 75,3 proc. piktžolių. Prieš sėją išpurškus 4 l pyramin turbo, pikžolių sunaikinta 8,3 proc. daugiau. Pirmąjį kartą piktžoles nupurškus tik betanalu progres OF (1,0 l), o antrojo ir trečiojo purškimo metu sudarius herbicidų mišinį – betanalas progres OF (1,0 l) + karibu (25 g) + vegeol (0,5 l) – nupurkštame cukrinių runkelių pasėlyje sunyko 81,6 proc. piktžolių. Tačiau dėl šio mišinio cukriniai runkeliai patyrė labai stiprų stresą, dalis jų visai sunyko. Herbicidų mišiniai: betanalas progres OF (1,0 l) + goltiksas (1,0 l) +vegeol (0,5 l) arba betanalas progres OF (1,25 l) + vegeol (0,5 l) sunaikino 75,3-78,6 proc. piktžolių. Purškiant sudygusas piktžoles, dirva buvo sausa, todėl goltiksas piktžoles naikino labai silpnai. Dar silpniau veikė herbicidų mišiniai su betanalu AM.

Cukrinių runkelių lapų paviršiaus plotas išmatuotas birželio viduryje. Herbicidų mišiniai cukrinių runkelių lapų paviršiaus plotą sumažino nuo 51,4 iki 103,4 cm-2, palyginus su ravėtais cukriniais. Lapų paviršiaus plotą labai sumažino mišiniai, kuriuose buvo herbicido karibu.

Rumokų bandymų stotyje herbicido fokus ultra veiksmingumas paprastiesiems varpučiams buvo palygintas su fiuzilado veiksmingumu. Abiem herbicidais cukriniai runkeliai buvo purkšti po du kartus: fiuziladu – po 2 l ha-1, o fokus ultra – po 2 ir 3 l ha-1. Pirmąjį kartą purkšta, kai paprastieji varpučiai turėjo 5-6 lapelius. Nupurkštos fokus ultra varpinės piktžolės nustojo augti. Po savaitės piktžolės paraudo, patrauktos už viršūnėlių lengvai išsitraukė, o po 3-5 savaičių lapai visiškai nudžiūvo.

Prieš purškimą herbicidais žaliavo vidutiniškai 54 varpučių ūgliai viename kvadratiniame metre; jų šakniastiebių orasausė masė buvo 14 g m-2. Per mėnesį nepurkštame cukrinių runkelių pasėlyje išaugo dar 41 paprastųjų varpučių ūglis 1 m-2, o šakniastiebių orasausė masė padidėjo 11,3 g m-2. Nupurškus fiuziladu (2,0 l ha-1), ūglių sumažėjo 27 vnt. m-2, o šakniastiebių orasausė masė 9,3 g m-2. Nupurškus fokus ultra 2,0 l ha-1, ūglių sumažėjo 35 vnt. m-2, o šakniastiebių orasausė masė 7,1 g m-2, o nuo 3,0 l ha-1 atitinkamai 57 vnt. m-2 ir 9,3 g m-2. Po mėnesio nuo pirmojo purškimo fiuziladu ir fokus ultra buvo purkšta antrąjį kartą. Nepurkštame cukrinių runkelių pasėlyje žaliavo 117 paprastųjų varpučių ūglių 1 m-2, kurių šakniastiebių orasausė masė buvo 54,0 g m-2. Po mėnesio fiuziladas ir fokus ultra sunaikino 99 proc. paprastųjų varpučių ūglių.

Fiuziladas (2,0+2,0 l/ha) varpučių šakniastiebių orasausę masę sumažino 5,0 g m-2, fokus ultra (2,0+2,0 l ha-1) – 50,6 g m-2 ir (3,0-3,0 l ha-1) – 53,0 g m-2. Efektyviausiai paprastuosius varpučius naikino fokus ultra (3,0+3,0 l/ha). Nupurškus herbicidais fiuziladu ir fokus ultra, gautas 30,0-32,8 proc. cukrinių runkelių derliaus priedas.

 Šaltinis:

  1. http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/augalininkyste/2934-pasariniai-runkeliai-ir-pasarui-ir-biodujoms

2. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=349&z=20

3. http://www.ufs-semenciers.org/lufsenaction/lessectionsparespeces/betchic/Lists/image1/Essai%20s%C3%A9lection%20vari%C3%A9t%C3%A9s%20ADBFM1-800px.JPG

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *