Kokios yra dažniausios broilerių mirties priežastys?

Broileriai dažnai auginami naminių paukščių ūkiuose.

Žmonės perka perinti skirtus kiaušinius broilerių veisimui, arba pačius viščiukus. Bet kartais atsitinka taip, kad nusipirkus viščiukų kitą dieną randame vieną kitą ar daugiau nugaišusių.

Kokios yra tokių pasekmių priežastys? Daug žmonių užduoda šį klausimą.

Iš tikrųjų broilerių veislė laikoma labai stipri ir sveika, nors dažnai juos atsisakoma auginti, manant, kad jie silpni, lepūs ir dažnai gaišta. Tačiau  tai nuo daug ko priklauso. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausias broilerių mirties priežastis.

Daug augintojų būna pasipiktinę, kai perkant keliasdešimt viščiukų gyvi lieka vos keletas, o kiti vienas po kito pradeda gaišti. Dažniausiai viščiukai būna perkami miestų turguose. Juos dažniausiai atveža iš netolimo užsienio, vežami jie būna dideliais kiekiais nesilaikant temperatūrų rėžimų ir pan. Taip jie patiria stresą, gali peršalti ar perkaisti.

Tad, prieš perkant mėsinius viščiukus reikia atkreipti dėmesį:

• Į viščiukų išvaizdą (purios, sauso plunksnos)
• Į elgesį (jie neturėtų būti vangūs, apsnūdę, nuleidę galvas)
• Į akis (viščiukų akys turi būti atviros, žvalios, jos neturėtų būti apsiblaususios, primerktos)

Broilerių mirčių priežastys

Kartais broilerių viščiukų mirties priežastis gali būti maža patalpos oro temperatūra, dėl to jie gali sušalti.

Geriausias broilerių įsigijimo laikotarpis yra pavasaris, geriausias mėnuo – balandžio mėn. Jei prieš perkant viščiukus nepavyko pasiekti jiems tinkamų sąlygų, geriausia viščiukų pirkimą atidėti, nes blogomis sąlygomis viščiukai neišgyvens.

Pirmomis dienomis geriausia temperatūra viščiukams  yra 32 – 35 laipsniai šilumos.

• Jei viščiukus perkate vasara, pavyzdžiui, liepą, viščiukams šiluma gali būti mirtina. Todėl, kai jie laikomi vasaros laikotarpiu, būtina patalpas, kurioje jie laikomi vėsinti ir vėdinti.

• Prastas apšvietimas taip pat gali tapti jų mirties priežastimi. Pirmas septynias dienas patalpoje kurioje auginami viščiukai reikia palikti šviesas visą dieną, nes viščiukai geria vandenį ir visą laiką lesa pašarus. Mėsiniai viščiukai labai intensyviai auga 2 – 3 amžiaus savaitę. Šiuo metu net rekomenduojama jų augimą kiek pristabdyti, ribojant apšvietimo trukmę  nakties metu. Pristabdžius augimą, sutvirtėja skeletas ir ypač kojų kaulai.

• Pirmoji gyvenimo savaitė yra labai svarbi. Šiuo metu jie turi turėti reikiamą vitaminų kompleksą jų vystymuisi, todėl lesinti  prieauglį geriausia specialiu kombinuotu lesalu viščiukams. Broileriai puikiai augs tiktai iki soties gaudami lesti geros kokybės kombinuotų lesalų. Jei didelę dalį jų pakeisite prastesniais pakaitalais, pavyzdžiui virtos bulvės, žolė ir panašiai – sulėtės viščiukų augimas. 

• Kita svarbi ir dažna broilerių mirties priežastis yra kokcidiozė.
Kokcidiozę sukelia parazitinis pirmuonis – Eimeria spp., parazituojantis paukščio žarnyne. Pas broilerius aptinkamos pagrindinės septynios patogeninės Eimeria rūšys:

E. acervulina , E.brunetti E. maxima , E. mitis E. necatrix E. praecox ir E. tenella.

1. Pirmuonis parazituoja ir dauginasi virškinamajame trakte ir sukelia audinių irimą, ko pasekmėjė sutrinka šėrimo ir virškinimo procesas, maistinių medžiagų absorbcija, dehidracija, kraujo netekimas ir atveriamas kelias kitų patogeninių agentų patekimui. Liga pasireiškia gausiu, vandeningu viduriavimu, vėliau net ir su krauju.

2. E. tenella – parazituoja tik aklosiose žarnose. Gleivinėje randami taškiniai pakraujavimai. Žarnų spindis užpildytas kraujo, žuvusių epitelio ląstelių, limfocitų, oocistų mase.

3. E. necatrix – parazituoja dvylikapirštėje, plonųjų žarnų pradžioje ir vidurinėje dalyje. Paraudusioje žarnų gleivinėje randami balti, smulkūs, apvalūs židinėliai kartu su apvaliais, įvairaus dydžio, ryškiai šviesiais ar pilkai raudonais židinėliais. Žarnos išpūstos. Žarnų spindis užpildytas kraujo, gleivių mase.

4. E. acervulina – parazituoja plonosiose, aklosiose, tiesiojoje žarnose ir kloakoje. Žarnų gleivinėje randamos balsvos spalvos dėmės su kraujo priemaišomis.

5. E. brunetti – parazituoja distalinėje plonųjų žarnų dalyje, aklosiose, tiesiojoje žarnose ir kloakoje. Gleivinė sustorėjusi, pilka, sutrūkinėjusi, bet joje nėra židinėlių.

6. E. maxima- parazituoja plonosiose žarnose. Žarnos išpūstos, gleivinėje taškiniai pakraujavimai.

7. E. mitis – parazituoja plonosiose žarnose. Sukelia pakitimus panašius į E. brunetti. E. praecox – parazituoja proksimalinėje plonųjų žarnų dalyje. Sulėtina viščiukų augimą.

Sergantys, negydomi paukščiai dvesia po 3 – 4 dienų arba pasveiksta po 10 – 14 dienų, tačiau reikia daug laiko, kol jie atsigauna. Paukščiai būna mažai arba visai sulysę, pašiauštomis plunksnomis.

Kokcidiozės prevencija:

• Prieš nešant paukščius į jiems skirtą patalpą yra būtina patalpos dezinfekcija. Taip pat šėrimo, vandens indų dezinfekcija.
• Rinkitės kokybišką pašarą, kuriame yra didelis vitaminų ir mineralų kiekis, kad būtų užtikrintas paukščių imuniteto susidarymas ir palaikymas
• Jodo naudojimas. Kasdien (rekomenduojama tirpalo forma) duoti jodą. Norėdami tai padaryti, jis turi būti praskiestas vandeniu 0,01% koncentracija. Dozavimas nuo gimimo iki 40 dienų yra 2 ml vienam paukščiui, 40-60 dieną – 5 ml

(Paukščiai turi kasdien ir pakankamai gauti jodo. Jodas įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, o šie išsiskiria plačių veikimo spektru įvairioms organizmo fiziologinėms sistemoms: dalyvauja ląstelių ir audinių apykaitoje, didina kvėpavimo fermentų aktyvumą, vandens ir elektrolitų pasiskirstymą audiniuose, daro įtaką nervų sistemos veiklai, raumenų, kraujo apytakos bei endokrininių, ypač posmegeninės ir lytinių liaukų funkcijoms.)

• Dar viena svarbi priežastis – paukščių kanibalizmas (plunksnų pešimas, viščiukų žalojimas). Pagrindinė šios būklės priežastis yra pernelyg ryškus patalpos apšvietimas, taip pat, nedidelis baltymų kiekis pašaruose. Kanibalizmo simptomus gali sukelti ir tai, jei viščiukai laikomi nehigieniškoje patalpoje, kurioje drėgmė yra per didelė.

Jei pastebėjote kanibalizmo simptomų – atskirkite sužeistus paukščius, sumažinkite apšvietimą, jei reikia – uždenkite langus. Rinkitės pašarus su didesniu baltymų kiekiu.

• Vandenė ((ascitas) skysčio atsiradimas pilvo ertmėje)). Dažniausiai mirtis prasideda maždaug nuo 3 savaičių amžiaus. Paukščiai suserga, jei trūksta šviežio oro, patalpose per daug anglies dvideginio.

Taip pat gali pasireikšti dėl peršėrimo. Liga dažniausiai pasireiškia vasarą, prasidėjus karščiams arba kai patalpoje laikoma per daug paukščių. Labiausiai oro trūkumui jautrūs baltieji mėsiniai viščiukai.

Kaip ascitas pasireiškia:

• Sumažėjęs judrumas (dažnai tupi vienoje vietoje)
• Dusulys
• Pamėlusi oda (ypač aplink skiauterę)
• Padidėjusi, minkšta ir vandeninga krūtinės ląsta

Dėl gausiai pilvo ertmėje ir krūtinės ląstoje susikaupusių skysčių paukščiai stovi tarsi pingvinai, griūna aukštielninki ir nugaišta. Jei ascitas nedidelis paukščiai dažniausiai nugaišta gulėdami kniūbsti.

Atlikus skrodimą pamatytumėte:

• Pilve būtų puodelis ar daugiau gelsvo skysčio ar drebučių.
• Plaučiai dažnai gali pasirodyti blyškūs arba pilkšvi.
• Dažnai pastebimas kepenų padidėjimas.
• Dešinės pusės miokardo storėjimas ir skilvelio išsiplėtimas yra labai dažni.

Išeitis: mažinti paukščių kiekį patalpoje, įrengti ventiliaciją arba auginti lėčiau augančius ruduosius  mėsinius viščiukus – broilerius. 
Ribokite pašarus.  Taip pat galite naudoti mažiau baltymų turintį pašarą, kad sulėtintumėte augimą.


Ingrida

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *