Pavasaris, geltonos pievos, vainikai ant galvos ir drabužiai su geltonomis dėmėmis… 🙂 PIENĖS… KIAULPIENĖS… 🙂 Jau prasidėjo pienių žydėjimo metas, viena kita vis kelia savo geltonas galvas iš žalios žolės… 🙂 Niekad jų naudoti neteko, tačiau teko girdėti, kad tai labai naudingas augalas. Todėl pasidomėjau ir noriu su Jumis pasidalinti pienių nauda 🙂
Kiaulpienė gydo ir stiprina
Kiaulpienė – daugiametis, apie 5-30 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, mažai šakota, siekia iki 30 cm ilgio. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Visose augalo dalyse yra daug pieno sulčių.
Gydymui naudojamos tiek kiaulpienių šaknys, tiek ir antžeminė dalis. Kiaulpienė yra kartaus skonio. Tačiau tai nieko nekenkia. Atvirkščiai – kartumynai yra naudingi. Kiaulpienėse gausu vitamino C, yra ir gyvybės palaikytojų vitaminų E ir A, turi geležies, kalcio, fosforo, inulino, jodo, dervos, vaško, organinių rūgščių ir net kaučiuko.
Tradicinėje medicinoje kiaulpienė buvo naudojama kepenų ligoms gydyti. Amerikos indėnai ją naudojo patinimams mažinti, inkstų ligoms gydyti, virškinimui gerinti, rėmeniui malšinti.
Kinijoje jau nuo VII amžiaus buvo žinoma apie antibakterines šio augalo sulčių savybes.
Pirmą kartą Europoje jis buvo panaudotas tik 1485 metais. Kiaulpienės pavadinimą (angl. dandelion) XV amžiuje pasiūlė chirurgas, kuris palygino kiaulpienės lapo formą su liūto dantimi (dens leoni). Senovėje kiaulpienė buvo vadinama visų piktžolių karaliene.
Kiaulpienė yra tokia vertinga medicinoje, jog yra sakoma, kad jeigu ji būtų tokia pati reta kaip ženšenis, tai jos kaina būtų ne ką mažesnė.
Šiandien yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, patvirtinančių kiaulpienės poveikį sveikatai.
Kiaulpienė skatina druskų ir vandens išsiskyrimą per inkstus, todėl gali būti vartojama kaip papildoma priemonė esant padidėjusiam kraujospūdžiui, tinimams. Kiaulpienės privalumas lyginant su sintetiniais šlapimo išsiskyrimą skatinančiais vaistais – ji yra kalio šaltinis. Vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus kartu pašalinamas ir organizmui reikalingas kalis. Vartojant kiaulpienę kalio praradimas yra kompensuojamas.
Kiaulpienė skatina skrandžio veiklą, tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą.
Kiaulpienėse esantis lecitinas skatina acetilcholino susidarymą smegenyse, kuris palaiko smegenų funkciją. Tokiu būdu kiaulpienė sulėtina arba visiškai sustabdo Alzhaimerio ligos vystymąsi. Be to, lecitinas palaiko gerą kepenų funkciją, todėl žolininkai rekomenduoja vartoti detoksikuojant kepenis;
Vitaminai A ir C organizme veikia kaip antioksidantai, todėl jie vertingi norint pristabdyti auglio augimą.
Augalo sultimis mažinamas cholesterolio kiekis kraujyje. Jomis gydoma aterosklerozė, taip pat tulžies pūslės ir inkstų akmenligė, nes skatina išskirti tulžies sekretą, mažina uždegimus. Taip pat jos gydo egzemą, furunkulus bei pigmentines dėmes. Kiaulpienių sultimis gydoma trachoma.
Sergantiesiems cukraligevertėtų su kiaulpiene nesiskirti žiemą vasarą, prisidžiovinti lapų ir naudoti juos maistui ir vaistui.
Šaknys
Kiaulpienės šaknys kasamos pavasarį, iki pasirodant lapams, ar rudenį. Jos nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, storos perskeliamos išilgai. Vytinamos tol, kol perpjovus nebeteka pieno sultys. Tuomet džiovinamos pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-50 °C temperatūroje. Išdžiovintos šaknys – išilgai raukšlėtos, kartais persisukusios, paviršiuje rudos, lūžyje pilkai baltos, bekvapės, kartaus skonio.
Kiaulpienių šaknų nuoviras didina apetitą, gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, lengvina atsikosėjimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą, yra puiki vidurius laisvinanti priemonė.
Nuoviru gydomas vidurių užkietėjimas, hemorojus, odos pūliniai, nudegimai. Nevartoti esant tulžies pūslės akmenligei, neskirti vaikams, nes gali sukelti pykinimą, vėmimą.
Šviežios, paskrudintos šaknys gali būti vartojamos kaip kavos pakaitalas. Kiaulpienių kava puikiai grąžina jėgas, suteikia daug daugiau žvalumo nei kavos pupelių kava.
Kiaulpienės šaknų salotos vartojamos sergant diabetu, struma, sutrikus vyrų lytinei funkcijai ir kiaušidžių bei menstruacinei funkcijai moterims.
Suaugusiam rekomenduojama 3-5 gramai žaliavos per parą.
Lapai
Kiaulpienės lapuose yra vitaminų C ir E, karotino, geležies, kalcio, fosforo, magnio druskų, šaknyse – inulino, dervos, vaško, organinių rūgščių.
Kiaulpienių lapų nuovirai skatina akmenų iš inkstų ir tulžies pūslės išvarymą. Preparatai su kiaulpienių lapais rekomenduojami esant inkstų nepakankamumui, celiulitui ir nutukimui, o taip pat esant odos susirgimams, avitaminozei, anemijai.
Šviežius kiaulpienės lapus galima rinkti nuo sniego iki sniego.
Žiedai
Kiaulpienės žiedų antpilas tinka pigmentinėms dėmėms ir strazdanoms gydyti. Žiedų nuoviras geriamas esant padidėjusiam kraujospūdžiui, nemigai.
RECEPTAI
Dažniausiai ruošiamas kiaulpienių nuoviras
1 valgomasis šaukštas džiovintų ir susmulkintų kiaulpienės šaknų užpilamas stikline verdančio vandens, 15 min. paverdama ir po 40 min. nupilama. Rekomenduojama gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.
Išoriniam naudojimui kiaulpienių žiedų antpilas
Į termosą įdėti žiupsnelį kiaulpienių žiedų, užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 1 -2 valandas, nukošti, tirščius išsunkti. Šiuo antpilu trinama oda, norint atsikratyti strazdanų ir pigmentinių dėmių.
Pienių medus
Reikės
200 g pienių žiedų
1 l vandens
1, 5 kg cukraus
Pusė vanilės ankšties
3 citrinos griežinėliai
Gaminimas
Iš pradžių reikės susirasti atokią pievą, toli nuo miesto ir jo teršalų, kurioje žydi devynios galybės pienių. Pienių žiedus skinti, kai jie visiškai išsiskleidę – vidurdienį, geriausiai saulėtą dieną. Neskinti žiedų iškart po lietaus. Paskui nuo žiedų nuskinti žiedlapius ir pasverti tinkamą kiekį.
Žiedlapius sudėti į puodą, užpilti vandeniu, sudėti citrinos griežinėlius ir pusę vanilės ankšties. Užkaisti puodą, kai užvirs, sumažinti ugnį ir virinti dar 30 minučių. Paskui palikti 6 valandoms arba per naktį pastovėti.
Nukošti pienių žiedlapius per marlę. Medų kaitinti ant lėtos ugnies. Maišant, supilti cukrų. Virinti, kol cukrus ištirps. Tada virinti ant lėtos ugnies, kol sirupas bus norimo tirštumo (iki 4 valandų).
Pienių medaus galima dėti į arbatą, kitus gaiviuosius gėrimus, juo pagardinti blynus, pyragų tešlą ar tiesiog valgyti su duona.
Iš kiaulpienės žiedų gaminami medutis arba uogienė, kuri vartojama sergant peršalimo ligomis.
Kiaulpienių salotos
Reikės
kiaulpienių lapai (400 g)
svogūnų laiškai (200 g)
aliejus (2 šaukštai)
citrinų sultys (1 šaukštas)
druska
krapai
petražolės
Gaminimas
Kiaulpienių šaknų gėrimas
Kiaulpienių lapus 30 min. pamerkiame į vandenį. Išgriebiame, nuvarviname vandenį ir supjaustome. Petražolių lapelius ir svogūnų laiškus susmulkiname ir sumaišome su kiaulpienių lapais. Supilame citrinų sultis, įberiame druskos, išmaišome. Supilame aliejų ir dar kartą gerai išmaišome. Užbarstome smulkintų krapų. (šaltinis: žurnalas “Kviečiu prie stalo”).
Ruošiant užpilą, pagal mokslinius reikalavimus, kad jame liktų daugiau veikliųjų medžiagų, smulkintas šaknis reikia užpilti karštu vandeniu, iki 30 min. pakaitinti vandens vonelėje, 10 min. paaušinus perkošti ir gerti šiltą užpilą prieš valgį.
Galima susmulkintas šaknis užpilti du kartus – iš vakaro vasarošilčiu vandeniu, palaikyti iki ryto, tada nukošus šaknis užpilti verdančiu vandeniu. Per naktį šaknys išbrinktų, iš jų ekstrahuotųsi tai, kas tirpsta šaltame vandenyje, o ryte užpylus karštu vandeniu ir pakaitinus – tai, kas tirpsta karštame vandenyje. Gautume daugiau vertingų medžiagų. Rytinį užpilą galima išgerti prieš valgį, o tą karštą rytinį – jau po valgio.
