Plikytos tešlos ČEBURĖKAI

Savaitgalį kepėme čeburėkus, jau išsiilgę buvom, nes gaminau juos prieš gerų pusantrų metų. Šiaip daug čeburėkų receptų esu išbandžiusi: su mieline tešla, su kefyru, su vafliais (šiuos kartais iškepu, tikrai gardūs), tiesiog su vandeniu ir kiaušiniais, brolienė sakė, kad dar yra receptas su mineraliniu vandeniu (jo išbandžiusi nesu), bet tokių skanių kaip šie ragauti daugiau neteko, tai prie jų ir likau.

Darau daug čeburėkų, tad kiekius didesnius esu užsirašius pagal save, o Jūs galite pasiredaguoti pagal savo norus. 🙂 Iš šio kiekio man gavosi 3,5kg tešlos – 39vnt čeburėkų.

(Kodėl viską matuoju litrais? Turiu diiidelį 1l talpos puodelį, su juo man labai patogu matuoti. 🙂 )


Taigi štai, ko mums reikės tešlai:
3.5 l. vandens
~5-6 l. miltų
3 kupini a. š. druskos
~ 100ml aliejaus
4 vidutinio dydžio kiaušiniai

Įdarui:
1,5 kg. smulkintos kiaulienos
3 vnt. vidutinio dydžio kiaušinių
2 v. š. grietinės
1 vidutinio dydžio svogūnas
prieskoniai ir druska pagal skonį

Pirmiausia ką turime pasidaryti – tai tešla.
Pilam vandenį į puodą, dedam druską ir aliejų, tada laukiam kol užvirs.

Užvirus vandeniui maišant po truputį pilti sijotus miltus (mano nuotraukose miltai nėra sijoti. Suplyšęs sietelis buvo, išmečiau ir visai pamiršau vėl įsigyt. Sijotų ir nesijotų miltų skirtumas labai atsispindi tešloje).

Supilti reikia apie 1-2 l. miltų, tada gaunasi vat tokia nesimpatiška „makalošė“:

Paliekam ją aušti ir pereinam prie įdaro gaminimo.
Dedam į indą smulkintą kiaulieną, smulkiai pjaustytą svogūną (po ranka česnako neturėjau, bet būčiau dėjusi ir jo), grietinę, kiaušinius, pipirų, druskos, prieskonių – šiuos dalykus jau pagal skonį. 🙂

Grietinė į įdarą dedama tam, kad mėsa būtų sultingesnė. Kai kurie dar deda sultinio, bet tada reikėtų 2vnt kiaušinių dėti, kad nebūtų per skystas įdaras. Taigi, įdaras paruoštas, uždengiam maistine plėvele, ar lėkšte indą su faršu uždengiam, žodžiu – turi būti uždengtas, kad neapdžiūtų, tegul marinuojasi, nuo to tik skanesnis bus, o ir svogūnai paminkštės. 🙂

Kai tešla jau nėra labai karšta, na tokia šilta, į ją mušame ir įmaišome po vieną kiaušinį, šiam darbui man labai padeda bulvių grūstuvė.

Tešla yra tokia lipšni, sunkiai maišoma, tai darbuojuosi su grūstuve.

Na ir štai mano pats nemėgstamiausias etapas visoje eigoje – viską suminkyt. Bendrai, čia prireiks apie 2-3l miltų, kuriuos po truputį reikės sudėti minkant. Pradžioje naudoju grūstuvę, na o tada tepu aliejumi rankas ir minkau. Kai pradeda lipti prie rankų – vėl tepu aliejum. Ir kaskart minkydama tešla abejoju – čia jau gerai, ar dar dadėt miltų? Su šiuo receptu man tai kaip klausimas „būti ar nebūti?“ 😀


Aš dėjau 3l miltų, bet pradėjus kočioti tešlą pajaučiau, kad per mažai, tai atgnybusi dalį tešlos prieš kočiojant gausiai stalą barsčiau miltais ir minkiau dar, gavosi super. Tiesa, pamiršau pamynėti, kad suminkius tešlą su miltais, reikią ja pridengti ir palikti subręsti 30 – 60min. Taip, kad galima prieš darbą pasiarbačiuot/pasikavuot, na o jau tada raitotis rankoves. 😉

Ant iškočiotos tešlos dėjau 20cm skersmens bliudelį ir apipjoviau buku peiliu aplink, na ir gavome gražų skrituliuką.

Ant vienos jo pusės dedam šaukštą faršo, nuo kraštu po ~1cm

Užlenkiame ir pirštais lengvai suspaudžiame kraštelius.

Tada šakute užspaudome visą kraštą.

Retsykiais pasitaiko,kad šakutė pradeda lipti prie tešlos, tada šakutę įkišu į miltus ir dirbu toliau.

Čeburėkus dedame į įkaitintą aliejų, kepame ant vidutinės ugnies iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. 🙂

Šįkart valgiau čeburėkus su pomidorų sultim, kas mėgstat, bandykit – ŽIAURIAI gerai dera.


Skanaus!

Ingrida

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *